Šiandien yra 2018.06.24

Gruodžio 24 d. socialinės globos namuose vyko tradicinė Šv. Kūčių vakarienė.Parapijos klebonas V. Sakavičius visiems gyventojams ir tą dieną dirbusiems darbuotojams padalino po kalėdaitį. Pirmiausiai buvo aplankyti slaugos namo gyventojai.Po to valgykloje , prie bendro stalo, visi sukalbėjome maldą, pasidalinome kalėdaičiais, valgėme Kūčių patiekalus. Vieni kitiems palinkėjome gražių švenčių.

Socialinė darbuotoja Gailutė Matulaitienė

2013-12-20 Ilguvos socialinės globos namuose vyko Kalėdinių eglučių įžiebimas. Pirmoji eglutė buvo puošiama valgyklos salėje, toliau ėjome puošti lauko eglutės. Nepaisant to, kad sniego nebuvo nei kvapo, švietė saulė, jautėsi Kalėdinė nuotaika. Eglučių puošimą užbaigėme slaugos name. Po to visi vaišinomės saldainiais prie įžiebtų eglučių.

 Užimtumo specialistė Akvilė Sutkaitytė, socialinė darbuotoja Rita Augustinaitienė

2013 m. Gruodžio 16 d. Svečiuose Kriūkų mokyklos mokinės, jų vadovė  muzikos mokytoja Rita Čebanauskienė. Skambėjo kalėdinės dainos: Kalėdos, Baltas sniegas, Tyli naktis, Kitoks pasaulis, Akys kurios tyli ir kt.  Ar gali būti gražesnė šventė už artėjančias šv. Kalėdas?

Socialinė darbuotoja Laima Jankauskienė

Adventas – laukimo metas

Gruodžio 1-ąją prasidėjo adventas. Senojoje lietuvių tradicijoje gruodis – saulėgrįžos laukimo, pasirengimo žiemos šventėms, kartu ir poilsio nuo sunkių rudens darbų laikas. Pagal metines kalendorines šventes anksčiau žmogus rikiuodavo visų savo lauko ir namų darbų pradžią ir pabaigą, atokvėpio, linksmybių ar susikaupimo laikotarpius. Gal todėl sieloje turėjo kiek daugiau aiškumo, ramybės ir darnos?

Paskutinieji metų mėnesiai – tai iš tikrųjų kažkoks kritimas į tamsą, į anapusinį, mirusiųjų pasaulį. Tai pats niūriausias laikotarpis, netikrumo ir laukimo metas: anot, senolių, artėja šiųmečio pasaulio pabaiga. Ir todėl nestebina žmonių glaudus ryšys su mirusiaisiais, už juos meldžiamasi. Šis laikotarpis seniau visiems buvo šventas. Tai prieškalėdinio susikaupimo, atgailos, apsivalymo, pasiruošimo laikotarpis, laukiant Kūčių vakaro, kai įvyks didysis lūžis – į šviesą, į viltį. Esminis dalykas ruošiantis Kūčioms – susitaikymas, vidinė rimtis, susilaikymas. Šiandien adventas prabyla ir apie nerimo, ilgesio pabaigą, lėbavimo, triukšmo, tuščiažodžiavimo baigtį.

Atėjo metas atgaivinti mūsų senųjų švenčių tikrąją prasmę. Laukti Kalėdų reikėtų kitaip, nesidairykime į Vakarus, juk tebeturime baltiškuosius papročius. Iki Kūčių būtina atsiskaityti ir su gyvaisiais – grąžinti visas skolas, su visais susitaikyti, kiekvieno atsiprašyti. Tvarkomi, valomi namai, švarinamas ir kūnas – prausiamasi, maudomasi iškūrentoje pirtyje, atsisakoma mėsos. Papročiai draudė darbus, ypač tuos, kurie susiję su sukimo judesiu: negalima malti girnomis, verpti rateliu, žiesti puodus. Vengta sutrikdyti natūralius gamtos procesus, susijusius su saulės kelione dangaus skliautu. Nesena, bet graži tradicija – advento vainikas, kuris puošiamas keturiomis žvakėmis, simbolizuojančiomis keturias pasaulio šalis, keturis metų laikus, primenantis amžinąjį žaliavimą.

Gruodžio 6 d. Ilguvos socialinės globos namų gyventojai ir darbuotojai įžiebė antrąją Advento žvakę.

Socialinio padalinio vedėja Loreta Balsienė