Šiandien yra 2018.11.15

Gražią ir saulėtą birželio 22 – osios popietę Ilguvos globos namuose šventėme pačią gražiausią vidurvasario šventę – Baltų Kupolinėmis arba Rasa, o krikščionių – Joninėmis vadinama. Kaip ir dera tikrajai šventei, visi iškilmingai praėjome pro žolėmis apipintus vartus. Kiekvienas praeidamas pro vartus turėjo apsiplauti, palikti už jų tai, kas sena ir bloga, kad patekęs į šventės vietą būtų švarus. Šventės pradžioje, kaip ir dera, pasveikinome Jonus ir Janinas. Juos apdovanojome ąžuolo vainikais. Merginos šventės metu rinko žolynus ir iš jų pynė vainikėlius, kuriuos vėliau plukdė tvenkinyje. Vyrai, tuo tarpu, galėjo išmėginti savo jėgas kitose linksmose sportinėse rungtyse. Po sportinių rugčių užkūrėme Joninių laužą, kepėme šašlykus ir šokome, šokome, šokome...

Kokios gi Joninės be paparčio žiedo? Paparčio žiedas simbolizuoja gyvenimiškąją išmintį, kurios itin reikia, kad sugebėtum kurti sau ir kitiems žmonėms gerą, gražų, prasmingą gyvenimą. Šiais metais jį rasti nusišypsojo laimė Birutei. Visi su gera nuotaika dar ilgai nenorėjome skirstytis.

Socialinė darbuotoja Rita Augustinaitienė